LT LV RU EN
balsana
lizingas

Mes draugiški aplinkai

Variklio alyva yra naftos produktas, susidedantis iš maždaug 75 proc. mineralinės alyvos, 20 proc. antioksidacinių medžiagų ir 5 proc. klampumą reguliuojančių medžiagų. Panaudota alyvayra stipriai užteršta įvairiais metalais iš variklio – magniu, variu, cinku ir sunkiaisiais metalais. Sunkieji metalai gali pažeisti nervų sistemą, inkstus, kai kurie jų sukelia vėžinius susirgimus. Sunkieji metalai po truputį kaupiasi mūsų organizmuose, tad po kiekvieno kontakto su panaudota alyva jų vis padaugėja. Todėl ir sveikatos problemos dažnai išryškėja ne iš karto, o po kurio laiko. Kai kurie naftos produktai gali sukelti ir vėžinius susirgimus. Netinkamai utilizuojama panaudota alyva gali sukelti daug aplinkosauginių problemų. Vienas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens ir padengti plėvele apie 1 ha vandens paviršiaus! Keičiant alyvą paprastai yra keičiamas ir filtras. Jame yra susikaupusios alyvos, todėl jeigu tokį filtrą išmesime į komunalinių atliekų konteinerį, apie 0,1 l užterštos alyvos pateks į aplinką.

 Akumuliatoriuose esančios stiprios rūgštys (sieros rūgštis) ir metalai yra pavojingi ne tik žmogui, bet ir aplinkai. Iš akumuliatoriaus ištekėjęs skystis gali stipriai pažeisti odą ir akis. Neišmeskite akumuliatorių į atliekų konteinerį ir nepalikite jų gamtoje, geriau atiduokite remonto įmonėms arba pristatykite į pavojingų atliekų surinkimo aikštelę.

BATERIJŲ IR AKUMULIATORIŲ ŽENKLINIMAS

Rinkai tiekiamos baterijos, akumuliatoriai ir sagos formos elementai, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 0,0005 % gyvsidabrio, 0,002 % kadmio ar 0,004 % švino, turi būti paženklintos atitinkamos medžiagos cheminiu simboliu – Hg, Cd ar Pb. Sunkiųjų metalų kiekį nurodantis simbolis turi būti spausdinamas po Aprašo priede nurodytu simboliu ir turi būti ne mažesnis kaip ¼ to simbolio. Visos rinkai tiekiamos baterijos, akumuliatoriai ir sudėtinės baterijos turi būti paženklintos simboliu.

 

Nurodančiu, kad baterijų ir akumuliatorių atliekas reikia surinkti atskirai ir nešalinti su kitomis komunalinėmis atliekomis.

Sąvartyne atliekos ilgai išlieka nesuirusios:Popierius - 2 metus, Konservų dėžutės - 90 metų,Plastiko pakuotės - 200 metų, Stiklainiai, buteliai - 900 metų.Rūšiuodami atliekas mes: išsaugosime sveiką aplinką; sukaupsime antrinių žaliavų; sutaupysime gamtos išteklių ir energijos, sumažinsime atliekų tvarkymo išlaidas. Todėl labai svarbu atliekas rūšiuoti ir tai daryti geriausia ten, kur atliekos susidaro – gamykloje, biuruose, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančiose  įmonėse,namuose, soduose. Tai labai paprasta, tereikia įvairias atliekas išskirstyti į atitinkamus konteinerius.

 

PadangųLietuvoje  kasmet  surenkama    12–14   tūkst.  t.  ir  tik  dešimtadalis  jų  regenerujama ar utilizuojama. Kadangi padangos pasižymi didele  energetine verte, jos  įvairiose pramonės šakose  gali būti naudojamos kurui.  Vienas  realiausių  senų  padangų  tvarkymo būdų – jų naudojimas alternatyviam kurui cemento pramonėje klinkerio gamybos krosnyse, kaip priemaiša kelių grindiniams ir asfalto dangai. Susmulkintos  gumos  atliekos  gali  būti  panaudotos gaminant bitumo vašką (mastiką). Naudojant bitumo-gumos mastiką stogams dengti, naudotų padangų restauravimas. Dėl išskirtinių padangų savybių – mažo tankio ir menko biodegradacijos laipsnio  – jų laidojimas sąvartyne yra nepageidaujamas. Ypač didelę grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai kelia savaiminiai ar tyčiniai didelių padangų sankaupų gaisrai, kurie sunkiai užgesinami dėl aukšto padangų kaloringumo  bei  sudėtingo  jų  gesinimo  vandeniu. Atvirų padangų gaisrų metu išsiskiria nekontroliuojami pavojingi  teršalai, kurių poveikis ir žala juntami tiek vietiniu, tiek ir regioniniu mastu. „Sudeginus vieną toną padangų arba gumos atliekų, išmetama maždaug apie 100 kilogramų anglies monoksido (CO), apie 7 kg azoto oksidų, 140 kg sieros dioksido ir apie 100 kg kietųjų dalelių“, žala aplinkai už vieną toną sudegusių padangų siekia apie 9 tūkst. Lt.

PAKUOČIŲ ATLIEKOS

 Šiuo metu didžioji dalis pakuočių atliekų patenka į komunalines atliekas, jų gana sparčiai daugėja. Į komunalines atliekas patekusios  panaudotos pakuotės surenkamos kartu su kitomis potencialiomis antrinėmis žaliavomis. Siekiant panaudoti kuo daugiau šių atliekų medžiaginių ir energetikos išteklių, jų tvarkymui ir apskaitai turėtų būti skiriama kur kas daugiau dėmesio. Pakuočių atliekų surinkimas ir pirminis rūšiavimas daugiausia priklauso nuo visuomenės narių geranoriškumo ir sąmoningumo.

Pasirenkant pakuotes naujiems gaminiams, labai svarbu atlikti jų būvio ciklo analizę ir teikti pirmenybę darančioms mažiausią žalą aplinkai. Daugelyje Europos valstybių pakuotes priimta ženklinti tarptautines nuostatas atitinkančiu specialiu ekologiniu ženklu: rodančiu, kad gaminys ypač aukšto aplinkosaugos lygio, patvirtinančiu dalyvavimą atliekų tvarkymo sistemoje, nurodančiu medžiagų, iš kurių pagamintos pakuotės, prigimtį.

Aplinkosauginiu požiūriu nevykdydami rūšiavimo mes ne tik mokame didesnius pinigus už šiukšlių išvežimą, bet ir neskatiname pakartotinio naudojimo. O juk kiekvienas „teisingai" išmestas daiktas gali būti panaudotas naujų prietaisų gamybai, tuo išsaugant žemės naudingas iškasenas.

PAKUOČIŲ ŽENKLINIMAS

Plastikai

Raidinis sutrumpinimas

Kodas

Polietilentereftalatas

Aukšto tankumo polietilenas

Polivinilchloridas

Žemo tankumo polietilenas

Polipropilenas

Polistirolas

PET

HDPE

PVC

LDPE

PP

PS

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

Popierius ir kartonas

 

 

Gofruotas kartonas

Negofruotas kartonas

Popierius

PAP

PAP

PAP

20

21

22

23

24

25

26

27

28

29

30

31

32

33

34

35

36

37

38

39

Metalai

 

 

Plienas

Aliuminis

FE

ALU

40

41

42

43

44

45

46

47

48

49

Mediena

 

 

Medis

Kamštis

FOR

FOR

50

51

52

53

54

55

56

57

58

59

Tekstilė

 

 

Medvilnė

Džutas

TEX

TEX

60

61

62

63

64

65

66

67

68

69

Stiklas

 

 

Bespalvis stiklas

Žalias stiklas

Rudas stiklas

GL

GL

GL

70

71

72

73

74

75

76

77

78

79

Kombinuotos pakuotės

 

 

Popierius ir kartonas/įvairūs metalai

Popierius ir kartonas/plastikas

Popierius ir kartonas/aliuminis

Popierius ir kartonas/alavuota skarda

Popierius ir kartonas/plastikas/aliuminis

Popierius ir kartonas/plastikas/aliuminis/alavuota skarda

 

 

 

 

Plastikas/aliuminis

Plastikas/alavuota skarda

Plastikas/įvairūs metalai

 

 

Stiklas/plastikas

Stiklas/aliuminis

Stiklas/alavuota skarda

Stiklas/įvairūs metalai

 

80

81

82

83

84

85

86

87

88

89

90

91

92

93

94

95

96

97

98

99

Pastabos:

1. Raidinis medžiagos sutrumpinimas pateikiamas tik didžiosiomis raidėmis.

 2. Kombinuota pakuotė ženklinama, naudojant kombinuotoms pakuotėms suteiktus kodus, priskyrus ją vienai ar kitai grupei pagal vyraujančią medžiagą.

 3. Sudėtinė pakuotė ženklinama, atsižvelgus į vyraujančią pakuotei pagaminti panaudotą medžiagą arba atskirai nurodant kiekvieną pakuotę sudarančią medžiagą, jeigu negalima išskirti sudėtinei pakuotei pagaminti panaudotos vyraujančios medžiagos.

 

Elektronikos atliekos skleidžia magnetinius laukus, kurie yra labai žalingi žmonėms bei jų sveikatai. Be to, elektronikos prietaisų sudėtyje yra aplinką teršiančių medžiagų: sunkiųjų metalų (gyvsidabrio, švino, kadmio, chromo) ir halogenintų medžiagų (chlorfluormetano (CFC), polichlorinuoto bifenilo (PCB), polivinilchlorido (PVC) ir bromintų, ugnį slopinančių medžiagų). Daugelis jų yra toksiškos ir, patekusios į aplinką, gali sukelti pavojų žmonių sveikatai. Pavyzdžiui, švinas gali pažeisti nervų sistemą, neigiamai paveikti širdį ir kraujagysles, pakenkti inkstams. Kadmis pažeidžia smegenis. Be to, įvairūs magnetai, esantys elektroniniuose prietaisuose, skleidžia spindulius, kurie kenkia žmonėms. Šaldytuvuose naudojamos freono dujos, patekę į aplinką, ardo ozono sluoksnį.

Automobilių plovimo ir blizginimo priemonės  Šių priemonių sudėtyje yra naftos distiliato. Pavyzdžiui, pastos  pavidalo blizginimo priemonėje yra 75-85 proc. naftos distiliato ir 15-25 proc. vaško.  Naftos distiliatas yra labai degus, dirgina odą, kvėpavimo takus ir akis. Patekęs į plaučius gali sukelti mirtiną plaučių edemą. Į konteinerį negalima mesti taros nuo organinių skiediklių, dezinfekcijos priemonių, detergentų ir kitų pavojingų cheminių medžiagų. Butelius ir stiklainius reikia išplauti, nuimti kamščius ir jų žiedelius, pašalinti foliją.

Antrinės žaliavos -perdirbti tinkamos atliekos. Gaminti naujus daiktus iš antrinių žaliavų daug paprasčiau, pigiau, mažiau teršiama aplinka. Kuo daugiau naudojama antrinių žaliavų, tuo daugiau sutaupoma žemės turtų (gamtinių išteklių).  Į konteinerį negalima mesti porceliano ar keramikos šukių,"tetrapakų" (pakuočių nuo pieno ir sulčių), nes jie sudaryti iš įvairių sluoksnių: popieriaus, polietileno, kartono, folijos. Metant į konteinerį PET butelius, reikia nusukti kamštelius, nes jie pagaminti iš kitos rūšies (neperdirbamo) plastiko. Buteliai nuo aliejaus ar padažų turėtų būti kuo švaresni.

 Į konteinerį negalima  mesti aerozolių flakonų ir kitos taros nuo pavojingų cheminių medžiagų.   

 

Su šiais produktais elkitės labai atsargiai!

 

Pavojingas atliekas galima atiduoti   UAB "Toksika"        Turite klausimų dėl atliekų, skambinkite Tel. 860022394  UAB ‘‘Eko reikalavimai‘‘

Pagrindinė įmonė Vilniuje                                                                          www.reikalavimai.lt                
Kuro g. 15, LT-02300, Vilnius                                                                     ekoreikalavimai@yahoo.com              
Tel.: (85) 2040126, (85) 2505302;                                                                                 
El.p. vilnius@toksika.lt

 

 

 

Stambiagabaričių atliekų priėmimo aikštelėjeVilniaus miesto gyventojas per metus  nemokamai gali atvežti ir priduoti: iki 500 kg didžiųjų ir statybinių atliekų bendrai, 4 vnt. lengvųjų automobilių padangų, 2 vnt. termometrų, neribotai stiklo, plastiko, popieriaus, metalo, akumuliatorių ir baterijų.

VEIKIANČIOS DIDELIŲ GABARITŲ ATLIEKŲ SURINKIMO AIKŠTELĖS (DGASA) IR ATLIEKŲ

PRIĖMIMO PUNKTAI (APP)

 

 

RAAD

Savivaldybė

DGASA/

APP

Aikštelės

Aikštelėje surenkamos buityje susidarančios atliekos (jei surenkamos, žymėti „1“)

Ar įrengtų aikštelių skaičius savivaldybėje atitinka VSATP reikalavimus? (taip-1, ne-0)

Adresas, telefonas

Darbo laikas

Mišrios komunalinės atliekos

Pavojingos atliekos

Biologiškai skaidžios atliekos

Popieriaus atliekos

Stiklo atliekos

Plastiko atliekos

Didžiosios atliekos

Statybos ir griovimo atliekos

EEĮ atliekos

Padangų atliekos

Kitos atliekos (nurodyti)

1 DGASA – 50 000 gyv.

1 DGASA sav. teritorijoje

 

1

2

3

4

5

6

7

 

Vilniaus m.

DGASA

Gariūnų g. 71

 

0

1

0

1

1

1

1

1

1

1

1

0

1

DGASA

Liepkalnio g. 176

 

0

1

0

1

1

1

1

1

1

1

1

0

1

DGASA

Pramonės g. 51

 

0

1

0

1

1

1

1

1

1

1

1

0

1

DGASA

V.A. Graičiūno g. 36

 

0

1

0

1

1

1

1

1

1

1

1

0

1

DGASA

Pilaitės g. 13A

 

0

1

0

1

1

1

1

1

1

1

1

0

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vilniaus r.

DGASA

Grikienių k. Sudervės seniūnija

 

 

1

 

1

1

1

1

1

1

1

 

1

1

DGASA

Veliučionių k. Šatrininkų seniūnija

 

 

1

 

1

1

1

1

1

1

1

 

1

1

APP

Bukiškių k. Avižienių sen.

 

 

 

 

1

1

1

 

 

 

 

 

 

 

APP

Ąžuolinės k. Bezdonių sen.

 

 

 

 

1

1

1

 

 

 

 

 

 

 

APP

Punžonių k. Buivydžių sen.

 

 

 

 

1

1

1

 

 

 

 

 

 

 

APP

Airėnų k. Dūkštų sen.

 

 

 

 

1

1

1

 

 

 

 

 

 

 

APP

Dusinėnų k. Juodšilių sen.

 

 

 

 

1

1

1

 

 

 

 

 

 

 

APP

Šumsko mstl. kalvelių sen.

 

 

 

 

1

1

1

 

 

 

 

 

 

 

APP

Fermos k. Lavoriškių sen.

 

 

 

 

1

1

1

 

 

 

 

 

 

 

APP

Maišiagalos k. Maišiagalos sen.

 

 

 

 

1

1

1

 

 

 

 

 

 

 

APP

Padvarionių k. Medininkų sen.

 

 

 

 

1

1

1

 

 

 

 

 

 

 

APP

Galgių k. Mickūnų sen.

 

 

 

 

1

1

1

 

 

 

 

 

 

 

APP

Eitmeniškių k. Nemenčinės sen.

 

 

 

 

1

1

1

 

 

 

 

 

 

 

APP

Merešlėnų k. Pagirių sen.

 

1

 

 

1

1

1

 

 

 

 

 

 

 

APP

Pašilių k. Riešės sen.

 

 

 

 

1

1

1

 

 

 

 

 

 

 

APP

Rastinėnų k. Sudervės sen.

 

1

 

 

1

1

1

 

 

 

 

 

 

 

APP

Skirlėnų k. Siužionių sen.

 

 

 

 

1

1

1

 

 

 

 

 

 

 

APP

Veliučionių k. Šatrininkų sen.

 

 

 

 

1

1

1

 

 

 

 

 

 

 

 

IŠ VISO:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

DGASA

52

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

APP

146

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Savivaldybių skaičius, kurios atitinka VSATP reikalavimus, vnt.:

 

 

 

 

 

 

 

 

16

4